2012 m. rugpjūčio 12 d., sekmadienis

Rinkiminė agitacija #2.

Apie konservatorių rinkiminę agitaciją jau rašiau, o dabar norėčiau dar kartą grįžti prie šios temos. Turime naujų paveikslėlių!

Pamoka nr. 1: kaip nesiųsti žinutės.
Ką norėjo pasakyti konservatoriai? Iš visos žinutės įstrigo vienintelis dalykas: jų reklamos agentūrai nėra žinoma, kad žodis Seimas rašomas didžiaja raide. Toliau informacijos apie sustiprintas kultūros pozicijas Lietuvoje turi ieškoti pats. Greičiausiai šitaip norėta pasidžiaugti, jog Seime buvo priimtas Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas, kuris turėtų reglamentuoti tokios įstaigos įkūrimą. Teigiama, jog papildomų lėšų šiai įstaigai neprireiks, o ir patalpos jau yra. Manoma, jog tokia taryba padės racionaliau skirstyti kultūrai tenkančias lėšas. Dar pridedami ir kiti „daug pasakantys“ tikslai:  „sudarys sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai ir sklaidai“ ir „analizuos kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai“. Mano nuomone, meno padėtį Lietuvoje neblogai apibūdina šis straipsnis, o čia kelios citatos iš jo:

Pats dar gerai nesupratau, bet gal tai buvo duoklė menui“ Disko metikas Romas Ubartas.
Aš manau, kad tai buvo performansas ir jūs buvote jo dalis“ ŠMC parodų kuratorius Valentinas Klimašauskas.

Darom kažką, ko patys nesuprantam, ir kuo neaiškesnis tos veiklos rezultatas, tuo lengviau jam priklijuoti kultūros arba meno etiketę.


Dar turime Maironį su sportbačiais. Ir čia aš kalbu ne apie Joną Mačiulį, kuris žais Atėnų „Panathinaikos“.
Nepatingėjau susirasti tą naująją lituanistikos strategiją. Maloniai nustebino teiginys, jog „tai, kad kalba kinta, yra gyvos kalbos požymis. Kalbos atvirumas ir gebėjimas atsinaujinti yra jos išlikimo sąlyga.“ Šioks toks pokytis lyginant su protekcionistine VLKK veikla, kai prievarta siekiama sulietuvinti afterparčius ir flashmobus. Strategijoje yra ir keistų teiginių, pavyzdžiui deklaruojamas siekis „padaryti viešąją erdvę ir bendrą kultūros lauką palankesnius lituanistiniam ugdymui“, tikimasi, jog tai padės sumažinti jaunų žmonių emigraciją. Geriau jau lietuvių kalbos egzaminą ir jo vertinimo taisykles sutvarkytų, nes vienas iš strategijos tikslų yra „pasiekti, kad mokinių kalbos pasiekimai gerėtų“. O lietuvių kalbos egzaminai-parodijos, kurie tebėra privalomi, tebeturi skirtį valstybinis/mokyklinis, ir juos vis dar galima perlaikyti, jau senokai yra laikomi loterija. Visiems skeptikams norėčiau pateikti 2012 metų KTUG (vienos iš elitinių šalies gimnazijų) abiturientų egzaminų vidurkius:
Lietuvių kalba: 75 abiturientai, 11 šimtukų, vidurkis 82,36.
Matematika: 72 abiturientai, 6 šimtukai, vidurkis 91,06.
Anglų kalba: 45 abiturientai, 12 šimtukų, vidurkis 95,58.

Tendencija, jog abiturientai geriau laiko užsienio kalbos egzaminus pasitvirtina jau ne vienerius metus. O mano asmeninė patirtis sako, jog šitaip gali būti todėl, kad eidamas į užsienio kalbos egzaminą, bent jau žinai ko tikėtis, ir už ką tiksliai būsi vertinimas, bei mažiau priklausai nuo fortūnos, kuri tau gali atsukti užpakalį, nes vertintojui pasirodys, kad interpretuoji ir suvoki ne taip „kaip reikia“.

Dar yra karvių su televizoriais, arklių su „Apple“ kompiuteriais ir karininkų pasipuošusių kalėdinėmis girliandomis. Fantastika.
 „Mes samdome kūrybininkus“, sakė Raimundas Alekna, TS-LKD rinkimų štabo vadovas, kuris pripažino, kad vyresnės kartos žmonėms tokie papaišymai gali būti ne prie širdies. Viskas paprasta: pensijas jau padidino, dabar bandoma pagauti papildomų balsų.

Gaila, kad šiuo metu neturiu galimybių patalpinti kitą konservatorių paveiksliukų partiją, kuri pasirodė spaudoje. Tačiau per kelias ateinančias dienas pasistengsiu tai padaryti — nes teiginiai tikrai verti dėmesio!