Į mano akiratį pateko Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų rinkiminiai piešinėliai. Nesusilaikau nepakomentavęs.
Pradėkime nuo šito šedevro:
Kažkodėl pamirštas faktas, jog beveik keturis kartus daugiau lietuvių 2011 metais emigravo — Statistikos departamento duomenimis iš tėvynės iškeliavo ~53,9 tūkst. tautiečių, o namo grįžo tik ~15,7 tūkst. lietuvių. Ir svarbu atkreipti dėmesį, jog dar nėra duomenų apie asmenis, kurie nedeklaravo savo išvykimo — išvykusiųjų skaičius gali būti didesnis. Mano nuomone, girtis jog konservatoriai tautą grąžina namo, būtų galima tik tada, kai santykis tarp išvažiuojančiųjų ir grįžtančiųjų būtų teigiamas... O tokiai būklei pasiekti nepadės padidintos pensijos, ar padidinta minimali alga.
Toliau jūsų dėmesiui, nedarbo tematika:
Tas magiškas nedarbo lygio sumažinimo džiaugsmas... Per metus Lietuvoje bendras darbo jėgos skaičius sumažėjo beveik 1 procentu (0,93%), be to, 2011 metų bendras nedarbo lygis — buvo 15,4 procento. Nors dar nevisos ES valstybės pateikė savo nedarbo lygio rodiklius Eurostat'ui, kol kas mes netoli „medalių pakylos“, kad ir kaip skaičiuotum. Nesvarbu, 14,3 ketvirtinis, ar 15,4 metinis nedarbo lygis — pagal metinius nedarbo lygio rodiklius nusileidžiame tik Graikijai (19,8%), Ispanijai (19.5%) ir Airijai (16.4%). Bus įdomu šiuos rodiklius dar kartą palyginti po mėnesio, ar dviejų, kai visų ES šalių duomenys bus prieinami. Be to, mūsų nedarbo lygis vis dar gerokai aukštesnis už Euro zonos šalių vidurkį, kuris 2011 metais siekė 10,2 procento, bei ES šalių vidurkį — 9,4 procento.
Kur čia konservatorių nedarbo mažinimo nuopelnai? Jie pagerino eksporto rinkų ekonominę būklę? :Lyg ir ne. Įkūrė Lietuvoje daug naujų darbo vietų? Galėtume baksnoti į „Barclay's“ atsiradimą Lietuvoje, bet kol šios kompanijos Lietuvai mokami mokesčiai, jeigu jie iš vis mokami, yra valstybės paslaptis, tai ir pūstis kažkaip nesmagu.
Toliau, socialiniai reikalai:
ES skiria liūto dalį paramai naudojamų lėšų, Lietuva sukrapšto 23 milijonus litų, per penkerius metus, arba 4,6 milijono per metus, ir konservatoriai kraunasi politinį kapitalą. Kauno „Žalgirio“ biudžetas šiemet buvo didesnis negu Lietuvos dalis socialinių įstaigų modernizacijos projektuose per penkerius metus! O kur dar skylėta skylėta viešųjų pirkimų sistema, per kurią didelė dalis šių lėšų bus panaudota visai ne tam, kad pasirūpinti tais, kurie to padaryti negali...
Apibendrinant šiuos paveikslėlius, manau, jog kur kas efektyvesnė rinkimų kampanijos dalis buvo tradicinis priešrinkiminis „o dabar padidinkim pensijas“ ėjimas. Nors ir apsimetant, jog visai nesvarbu, kad Sodros biudžeto skylė toliau grėsmingai didėja...