Paskutinį įrašą čia paskelbiau prieš kiek mažiau nei 9 mėnesius. Senokai. Turėjau kitą rašto projektą, virtusį baigiamuoju darbu ir bakalauro diplomu, o po šito nuotykio ranka ilgokai nekilo vėl užsiimti rašymu. Ir žinoma, būdingai sau, iš naujo užsinorėjau šia veikla užsiimti iškart po to, kai kalbainiai pasiūlė kalbos kenkėjus sodinti į kalėjimus už šią neapsakomai baisią piktadarybę. Tai štai sugrįžtu jau kaip diplomuotas bakalauras ir magistro studijų studentas t.y. vis dar kalbos kenkėjas, tačiau šiek tiek šviesesnis žmogus nei buvau. Taip pat per šiuos 9 nerašymo mėnesius, iš savo mylimosios gavau 1 iš 2 TAIP, kurių siekia kiekvienas vyras ir tuo labai džiaugiuosi!
Ironiška, bet kol nerašiau nieko tokio labai įspūdingo mūsų šalyje lyg ir neįvyko. Žinoma, būtų buvę galima krizenti iš „toxic“ pirmininkavimo ES pradžios, ir mūsų ūkininkus Vyriausybėje atstovaujančio asmens sveikinimo anglų kalba. Arba iš A. Butkevičiaus stiliaus pojūčio, kuris jam padeda suderinti kojines ir kostiumą. Arba iš socialdemokratų ašarų, kokie yra blogi konservatoriai, nes sumažino valdininkams atlyginimus, ir dabar KT liepė juos kompensuot va taip staiga, užmirštant, kad kreipimosi į KT autorius yra medžioklis milijonierius ir taurelių kariniuose poligonuose kilnotojas B. Bradauskas. Tautą nustebinti darosi sunku, nes įvairių siužetų pasirinkimas didelis: viena Seimo narė savo darbe nebuvo pusmetį, jos partijos kolega vagia lemputes ir saulėgražas, o kitas kolega jį teisina, kažką kalbėdamas, apie tai, kad jis jau pusiau negyvas, ir galva ne visada šviesiai veikia. Kai tai sužinojau, jaučiuosi ramiau — valstybės vairas gerose rankose! Dar turėjome „Pagirias oro uoste“, ir eilinį kryžiaus žygį prieš seksualinių mažumų eitynių dalyvius. Pagrindinis šio mūšio karvedys net ir neliečiamybę išsaugojo padedamas visokių puteikių, kurie nematė reikalo balsuoti šiuo klausimu. Bet čia visiški juokai, palyginti su paskutiniųjų kelių savaičių įvykiais, kurių gausa tiesiog pribloškė iki šiol „hibernate“ režimu veikusią naująją valdžią. Per beveik metus iki šiol trukusią kadenciją nuolat gimdę naujas darbo grupes ir veikę pagal žemiau pateikiamą XVI Vyriausybės darbo instrukciją valdantieji staiga pateko į visišką mėsmalę. Taigi instrukcija:
- Jei yra klausimų kuriuos reikia išspręsti kuriam darbo grupes. Kai darbo grupės pateikia sprendimus, jas išformuojam, sprendimus dedam į stalčių.
- Jei kyla nenumatytų krizių, stengiamės jų nematyti kuo ilgiau. Nematom iš visų jėgų!
- Jei nenumatyta krizė užtrunka ir plečiasi, nebekuriam darbo grupių, jungiam tylos režimą, užtikrintai sakom kad nieko nežinom arba tylim.
- Kai padėtis pasidaro nepataisoma kaltinam konservatorius, rėkiam, kad svarbiausia žmogus ir dalinam kompensacijas iš biudžeto.
Ir čia staiga pasipylė: „Chevron“ traukiasi, pagrindinis smegenų ploviklio tiekėjas „PBK“ paduoda „istorijos interpretacijų“, o šios Vyriausybės wannabe „strateginis partneris“, BFF ir pagrindinis gamtinių dujų tiekėjas eilinį kartą uždaro sienas mūsų eksportuotojams. Padidėjusio problemų srauto apgultas premjeras elgiasi sau įprastu būdu ir ima striginėti (kompiuteriniais terminais kalbant „užlagina“) ir duodamas interviu šiomis temomis, kurių padėtis keičiasi kasdien, kaip tyčia naudojasi vienos-dviejų dienų senumo informacija, tuo pat metu mėtydamas atsakomybės kamuoliuką į savo būsimos varžovės ateinančių metų prezidento rinkimuose nugarą. Nuolat atliekant veiksmus, kurie prieštarauja rinkimų programai telieka kartoti socialdemokratiškąjį #yolo variantą: „mes elgiamės išmintingai ir į rinkiminius pažadus nekreipiame dėmesio“. Nesvarbu, kad rinkimų programoje kalbi apie skalūnų dujų tyrimus ir gavybą, reikia saugoti kontrabandą, kaip pagrindinę pragyvenimo sritį, kuri, deja neatsisipindi šalies BVP, pasirinkusių rajonų gyventojų gruntinius vandenis, orą ir genofondą. Nes jei jau „Chevron“ sukiš tą vamzdį į šventą žemelę, tai išnyks visa kas gyva. O po sėkmingai įgyvendinto investuotojo išvarymo nuteka vaizdeliai, kur premjero patarėja, kuri filtruoja mūsų Vyriausybės vadovui būtiną žinoti informaciją, ramina Žygaičių šviesuolius, kad bus pasirūpinta taip sugadinti mokestinę aplinką, jog šis strateginis investuotojas pasitrauktų pats. Šedevras. Dabar lieka galutinai išvaryti ir „Hitachi“, nes eilinį kartą nesugebama paprasčiausiai atsisėsti ir pagalvoti, kad šis projektas Lietuvai būtų naudingas, o kaimynai ir patys norėjo prisidėti prie šio projekto. Tikiuosi, kad šiai Vyriausybei jau nebepavyks įveikti bent jau SGD terminalo, nes nepatogu tokį didelį jau beveik pastatytą laivą imti ir kažkur pradanginti.
Visame gražume A. Butkevičius atsiskleidė pieno karo metu. Su sau jau įprastu vėlavimu reaguodamas į situaciją, jis atsidūrė žemiau gailesčio ribos. Kai dėmesį į situaciją jau atkreipia Europos Komisija, o po 24 valandų premjeras komentuodamas situaciją sako, kad dar nėra tikras ar Rusija riboja prekybą, nors šitie nuotykiai vyksta nebe pirmą savaitę, tai galvojantys žmonės atrodo va taip.
Premjero situacijos, susidariusios po šlykščios propagandinės „PBK“ laidos transliacijos, įvertinimas yra jau daugiau nei tragikomiškas: „Kol kas šitas klausimas nebuvo svarstomas. Dabar yra didžiulis užimtumas“.
Dar gerai, kad neliepė visiems atstoti, kad netrukdytų ir toliau nieko neveikti, tuo metu, kai valstybės išlaidos dėl biurokratams didėsiančių atlyginimų didės, biudžeto deficito prognozė padidinta, tuo pat metu vaizduojant, kad nieko čia ypatingo. Smalsu, jei taip netyčia, tas euras 2015 metais pas mus neišsipildo, ką sakys A. Butkevičius: jūs mane ne taip supratot (realu, nes šitą teiginį jis pasakė Estijoje, savo I sink lifeinia, anglų kalba), kalti konservatoriai (irgi labai realu), ar praneš, kad nuo šiandien LSDP keičia savo šūkį į „Mes sėkmingai neįvedėme euro Lietuvoje jau antrą kartą!“? Ir čia kalbame apie politiką, kurį tauta vertina, kaip gerai atstovaujantį jų interesus! Nes nedaryti visiškai nieko yra nuostabu, labai primena nemažos dalies gyventojų gyvenimo būdą, kai nedarai nieko ir lauki pašalpos, rėkdamas, kad kaltas Kubilius, nors nežinai kodėl.
Žinoma, šviesių humoro spindulių valdžioje taip pat yra, nes gera vieta ilgai tuščia nebūna. Dar nepamiršus Birutės nuotykių į sceną įžengė ori, bet ne onorava, klasikinės literatūros mėgėja Loreta! Turėtų būti smagiau.
Lietuvos gyventojai rudenį labai mėgsta ką nors rinkti: grybus, uogas, pernai dar ir bukonautų pririnko į Seimą, šiemet namo tempia puponautus, kuriuos paskui vaikai pameta parkuose ir supermamytės kreipiasi į žiniasklaidos priemones su širdį plėšančiais pagalbos šauksmais. Tik štai kitais metais rinktis teks pavasarį. Ir čia turėtų būti nuotykių, mano galvoje dėliojasi toks scenarijus, kad gal net Neringa iš užjūrio sugrįš, tam kad savo istoriją galėtų pasakoti jau Briuselyje dirbantiems ponams.
O blogą bandysiu reanimuoti.