Taip jau susiklostė, kad artimiausioje ateityje teks persikelti į Vilnių, todėl padidėjo asmeninis suinteresuotumas ir rūpestis dėl to kas taps Vilniaus meru. Kadangi aplinkybės pačiam rinktis Vilniaus merą artimiausiuose rinkimuose dar neleis (nespėjau į tą Zuoko butą Gedimino prospekte prisiregistruoti, kartu su visais Venckienės fanais), tai bent jau savo požiūrį į alternatyvas sudėliosiu, žiūrėk, paskui žmonės ims ir išrinks tinkamą.
Žinome, kad liberalai deleguoja Šimašių, konservatoriai vėl mėtosi, šį kartą tarp Adomėno ir Šimonytės, socialdemokratai nusprendė kelti Gintauto Palucko kandidatūrą, darbiečiuose apie norą buvo prabilęs J. Pinskus, bet vėliau Ieva Kačinskaitė - Urbonienė tapo frakcijos seniūne, o žinant, kad jos artimiausias planas turėtų būti patekimas į Seimą 2016 metais, Viktoras partija gali nuspręsti kelti jos kandidatūrą, nes šansų laimėti vistiek nėra, bet kažkiek taškelių „jauniausia“ (liūdna, kai tai pateikiama kaip kompetencija, dar liūdniau, kai tai tėra vienintelė kompetencija) tarybos narė Lietuvoje susirinks. Neįsivaizduoju, ką kels tvarkiečiai, bet šansų irgi minimaliai, žinome, kad Artūro Zuoko kažkelinta politinė reinkarnacija vėl iškels jį kandidatu, ir dar žinome, kad LLRA iškels ką nors iš Tomaševskio aplinkos, ir už jį noriai balsuos ir rusakalbiai Vilniaus gyventojai. Tai pakalbėkime apie galimus pasirinkimus tada.
Remigijus Šimašius. Apie kandidatūrą kalbėti pradėjo bene anksčiausiai iš visų išvardintų kandidatų, savo partijoje yra labai rimta figūra, mano nuomone, pagal svarbą partijoje jis lenkia visus kitus kandidatus į šį postą, nepaisant to, kad Zuokas yra Meras, Prezidentas, Partija, Kandidatas, Vizija, Abonentas, ir Viešpats viename, tai jis tiesiog atskiroje skalėje. Manau, kad ateityje įmanomas variantas, kad R. Šimašius taptų liberalų pirmuoju žmogumi, nes a) „paprasto žmogaus“ sąmonėje E. Masiulis deja, bet asocijuojasi su vienu baisiausių lapsus linguae apie darbą už 5.000 litų į rankas, b) jei 2015 pavyktų tapti Vilniaus meru, su normalia dauguma savivaldybėje (būtina sąlyga su tokiu tiesioginių mero rinkimų įstatymu), būtų galima įvykdyti bent kelias veiksmingas reformas, kurios sustiprintų teigiamą įspūdį apie liberalus ir R. Šimašių rinkėjo sąmonėje. Tada žiūrėk ir 2019 jau nebe už kalnų, o dešinei reikia normalaus kandidato. Tačiau, negalima pamiršti, kad 2011 metais liberalai nesugebėjo surinkti pakankamai balsų Vilniuje ir į savivaldybės tarybą išvis nepateko. Tačiau, panašu, kad iš nesėkmės sostinėje buvo tvirtai pasimokyta ir 2015 metais į rinkimus bus metama visai kitokio kalibro komanda. Kompetencijos pakankamai aiškios, sugebėjimus efektyviai dirbti ir priimti racionalius sprendimus įrodė dirbdamas Teisingumo ministru (kada paskutinį kartą girdėjot ką nors apie J. Bernatonio darbus tame poste?).
Konservatoriai yra visiškai pasimetę, nors ir bando sukurti įspūdį, kad viskas čia normaliai. Adomėnas tarp mąstančios jų rinkėjų dalies nėra pats populiariausias, tai lieka „atsinaujinančio resurso“ balsai iš tų kam jau virš 70. Problema su I. Šimonyte čia kita: dabartinis pasiūlymas tapti TS-LKD kandidate jai nėra pirmasis. Vieną pasiūlymą prieš kiek daugiau nei pusmetį ji jau atmetė. Tada nuspręsta kelti M. Adomėną, bet pamačius, kad jam gali nepavykti nupjauti žolės kriketo aikštelėms visame mieste, buvo prisiminta, kad M. Dargužaitė irgi yra populiari, ir netgi buvo artima dešinei tuo metu. Žinome, kaip ten baigėsi, kai paskutinę minutę Adomėnas apsigalvojo, o M. Dargužaitė „sušvito“ naujomis spalvomis. Tai va ir galvosūkis I. Šimonytei dabar dar didesnis: vieną kartą jau atsisakė, žino, kad Adomėnas vėl gali paskutinę minutę apsigalvoti, o ir pati ko gero supranta, kad bus tvirtai priklausoma nuo partijos, nes turime prisiminti, kad ji buvo nepartinė ministrė. Todėl net ir laimėjus gali tekti riboti savo veiksmus, kad neužrūstinti TS-LKD. Todėl viskas čia labai sudėtinga: Adomėnas gali nepatekti į antrąjį turą nusileidęs R. Šimašiui, o ir I. Šimonytei pergalė nėra garantuota. Adomėnas ko gero pirmą buvimo meru dieną užsimaukšlintų savo safari šalmą ir nugriautų Žaliojo tilto skulptūras, o kas po to? Rinkimai tai kovo pradžioje, iki kriketo sezono dar daug laiko, tuo metu I. Šimonytė ko gero rastų būdų miesto finansinės būklės pagerinimui, bet būtinybė sprendimus derinti su partija, ir neaiškumas dėl potencialios kandidatės gabumų kitose, ne su finansais susijusiose srityse, palieka nemažai klausimų, ar ji yra tinkamiausias pasirinkimas sostinei.
Pas socialdemokratus linksma kaip visada. Centrinėje aparatinėje užsižiebė saugiklis, kad dabar jaunimas ant bangos, tai prieš pat rinkimus paėmė ir pakeitė Vilniaus skyriaus valdybą įmesdami jaunimą. Kalbant apie kokybines kategorijas, tai čia ir turėtų būti pagrindinė jų kampanijos vinis: balsuokit už mus, nes mes jauni. Nesvarbu, kad jau įpusėję kelionę link ketvirtos dešimties, be reikšmingesnių pasiekimų politikoje per tą laiką - turit mus mylėti nes mes jauni ir partija išleido į rinkimus. Dar smagiau, kad jų kandidatas į merus G. Paluckas jau ir spėjęs užsidirbti teistumą už korupcines schemas toje pačioje Vilniaus miesto savivaldybėje. Jau patikrintas kandidatas, taip sakant, o A. Butkevičius dėl to problemų nemato. Dar daugiau, paskutinį kartą Gintautas Paluckas socialdemokratų rinkiminiame sąraše buvo atsidūręs 2007 metais, o rinkėjų buvo nureitinguotas iš 8 vietos į 13-ąją ir mandato taryboje negavo. Tik va kažkaip ten aplinkybės susiklostė, kad trims metams tos kadencijos metu tapo savivaldybės administracijos direktoriumi. Ir būtent tuo metu teistumą užsidirbo. Kodėl rinkėjai turėtų už jį balsuoti praėjus 8 blankiems metams? Neįsivaizduoju. Pigesnis šildymas jų valdymo metu? Pamirškit. Atvirai, tai manau, kad visas šitas valdybos sukeitimas prieš rinkimus atliktas tam, kad nesėkmė kurią LSDP patirs Vilniuje būtų nurašyta jaunimo nepatyrimui, vietoj dar vieno antausio socialdemokratų dinozaurams. O toks antausis yra beveik neišvengiamas, nebent tvarkiečiai nekels savojo ir nuspręs paremti LSDP kandidatą. Kitu atveju, LSDP šviečia ketvirtoji vieta rinkimuose, kuri nors ir būtų geresnis rezultatas nei 2011 metais (nes darbiečių populiarumas išnyko ir juos aplenkti pavyks), greičiausiai atneštų 7-8 mandatus, vietoje dabartinių 6, ženkliai praleidžiant į priekį lenkus, liberalus ir konservatorius. Kadangi su konservatoriais eiti į koaliciją socialdemokratų jaunuoliai paprasčiausiai nedrįstų, lieka nebent galimi mažesniojo brolio vaidmenys porose su liberalais ar lenkais. Pora su lenkais būtų visiškai epic, ir ko gero stipriai smogtų LSDP populiarumui jų pagrindinio rinkėjo, „paprasto žmOgaus“ akyse.
Darbo partija: nesvarbu ar J. Pinskus ar Ievutė, šansų nėra. Svarbiau nebent tai, kad Ieva dalyvautų rinkimuose, nes tokiu atveju ji turės pateikti pajamų deklaraciją ir bus galima įsitikinti, kaip ten tie 44 tūkstančiai litų partijos paramėlei atsirado. Ir galima skaičiuot kaip nori, Vilniuje tiesiog per mažai kalėjimų, kad šios partijos kandidatas galėtų bent jau patekti į antrąjį turą, o net ir Ievos potencialus spinas „balsuokit už mane nes aš jauna“, jau yra aptemdytas tos 44 tūkstančių istorijos, jokių konkrečių darbų, kurie leistų įrodyti išskirtinį veiklumą ir kompetencijas kandidatė neparodys. Facebook'e dar prieš EP rinkimus ne kartą klausiau, koks konkretus jos pasiūlymas virto įstatymu ir pagerino žmonėms gyvenimą (čia reiktų priminti, kad Ieva patarinėja pačiai Loretai vidaus politikos (sic!) klausimais), tai kandidatė pasigirti nesugebėjo, vietoj to atsakė, kad ataskaitų pateikti neprivalo. Žinoma žinoma, Ieva, svarbiau rašyti apie pienelio riebumo Pakruojyje svarbą Lietuvos ekonominei gerovei.
Dar daugiau, Ieva kaip tik šiuo metu laukia šeimos pagausėjimo. Jau dirbdama Loretos patarėja ji pasakojo, kad iš darbo važinėja maitinti kūdikio (kas yra gerai), tik štai problema, kad rinkėjai gali nenorėti merės, kuri nemažą dienos dalį praleistų ne atlikdama tiesiogines savo pareigas, kurioms buvo išrinkta, bet keliaudama pirmyn ir atgal į darbą iš maitinimo seansų. Priminsiu, kad kūdikiai pietų pertraukos nelaukia. Ar išrinkus Ievą išsispręstų vaikų darželių problema Vilniuje? Abejoju.
Tvarka ir teisingumas: man atrodo, kad jie užmiršo, kad ir Vilniuj galima kandidatus kelt. Aišku būtų galima laukti dar vieno Pakso šou, bet nebeaišku ką jis darys, nes šitie rinkimai vyks tada, kai jau turėsim eurą, o jis norėjo numirti prie lito. Žodžiu sudėtinga, be to būtent jis išreiškė įdėją, kad valdantieji per savivaldos rinkimus nekonkuruotų, tai įmanomas ir variantas, kad tvarkiečiai paims ir parems LSDP kandidatą Vilniuje, taip sustiprindami jo šansus pakovoti dėl antrojo turo. Nemanau, kad rems darbiečius nes jų populiarumas išgaravo kaip Viktoras, o scenarijus, kurio metu būtų išreikšta parama LLRA atrodo itin menkai tikėtinas. LSDP turėtų maldauti paramos, bet net ir ją gavę, jie nėra užtikrinti, kad tvarkiečių rinkėjai ims ir balsuos už visiškai jiems nežinomą kandidatą.
LLRA: To jest absolutnie bez znaczenia kto będzie kandydatem, jest idealnym ponieważ on jest Polakiem. Turit internetą, perskaitysit, neramiau yra dėl to, kad V. Tomaševskis Vilniaus mieste sėkmingai surinko virš 17% dalyvavusių rinkėjų balsų Vilniuje per prezidento rinkimus, ir beveik 16% balsų po 2 savaičių per rinkimus į EP. Dar daugiau, panašu, kad nuo paskutiniųjų savivaldos rinkimų, kai LLRA Vilniuje tapo didžiule staigmena, jie pritraukė dar 5-6 tūkstančius balsų, o tai yra reikšmingas pokytis, kuris dar labiau sustiprins jų pozicijas ateinančią kadenciją. Socialdemokratai, be tvarkiečių paramos, gali ramiai likti ketvirti be jokių šansų rimčiau pakovoti, kai tuo tarpu čia turim rimtą pretenziją į antrą turą, kuriame šios partijos kandidatas turėtų nebent nedideles galimybes tapti meru. Tačiau net ir nelaimėję mero posto LLRA nariai turi visus šansus dar kartą laimėti nemažai vietų Vilniaus miesto taryboje, būtent dėl aukšto savo elektorato aktyvumo, o žinant, kad jiems su dešine ne pakeliui dėl daugybės priežasčių, tai galima situacija, kai daugumą turės kairė, nors mero rinkimus laimės liberalų arba konservatorių kandidatas. Būtent čia yra viena rimčiausių tiesioginių mero rinkimų įstatymo problemų, nes apart to, kad meras bus renkamas tiesiogiai, jo vykdomosios galios sustiprintos nebuvo, todėl neturint daugumos paramos, kažin ko nuveikti nepavyks.
Ir žinoma Meras Viešpats Prezidentas Kandidatas Abonentas Vizija Artūras Zuokas. Politikas, kuris visiškai ištaškė savo elektoratą, bet per paskutinius prezidento rinkimus, Vilniuje, vistiek sugebėjo surinkti 9,85%, arba beveik 26 tūkstančius balsų. Tiesa, po poros savaičių, rinkimuose į EP, visas LICS sąrašas, su tuo pačiu Artūru, Vilniuje tegavo 4666 balsus, iš kurių tik 2130 buvo pirmumo balsai Artūrui Zuokui. Todėl net neabejoju, kad pakartoti 2011 metų rezultatą, kai rinkimus Vilniuje pavyko laimėti surinkus 17,74% balsų, Artūrui Zuokui bus labai sunku. 2020 vis arčiau, 6400 litų vilniečio atlyginimas dar labiau supanašėjo su miražu, o per paskutinius prezidento rinkimus, ir skaičiai jau susitraukė iki, berods, 5600. Iki mokesčių. Todėl prireiks daugybės publikacijų Lietuvos ryte, ir ko gero, atseikėti dar nemažai šlamančiųjų Užkalniui, kad tinkamu momentu būtų pagirti mero projektai, norint patekti, o vėliau ir tikėtis pergalės antrame ture. Neįsivaizduoju, ką dar sugalvos Meras Prezidentas Viešpats Zuokas, bet naujo hypermega neįgyvendinamo arba bent jau nuostolingo (tiesa, tik mokesčių mokėtojams) projekto galima tikėtis. Pirmos teigiamos recenzijos Protokoluose, praėjus 1,5 valandos nuo paskelbimo apie projektą, taip pat galima laukti. Transformacija į Lietuvos laisvės sąjungą, yra dar vienas įrodymas, kad Artūras Zuokas pamažu grimzta į visišką desperaciją, nes viskas slysta iš jo rankų. Ir gerai. Vis dėl to, esu nustebęs, kad jis nenukeliavo paskui žmoną į LSDP, ko tikrai tikėjausi, nes toks įvykių scenarijus būtų žymiai labiau padidinęs jo galimybes išlaikyti mero postą ir po 2015 metų rinkimų, o LSDP po ilgokos pertraukos būtų sulaukusi sėkmės sostinėje. Dabar gi, neišsipildys nei Zuoko nei LSDP scenarijus, o tai jau neblogai.
Bus dar ten visokių tautainių tuose rinkimuose, bet tikslas buvo parašyti apie kandidatus. Tiesa, tikiuosi, kad Kristina Brazauskienė dar kartą primins apie save, bandydama tapti mere ir kaip nors ten susukti viską taip, kad galėtų toliau gyventi Turniškėse. Bet vėliau tiesiog nesurinks parašų ir negalės dalyvauti.
Taigi, jeigu mano balsas galėtų atsidurti Vilniaus savivaldybės rezultatuose balsuočiau už R. Šimašių. Nusiteikęs mažinti biurokratiją, minčių miestui turi, o ir partija netrukdys jų įgyvendinti. Jei tik susiformuos gera dauguma, tikėkimės, kad pavyks ir korupcinių praktikų skaičių sumažinti. Mano nuomone, būtent šis kandidatas yra tinkamiausias Vilniui, nes a) nėra labai vienpusiškas ir neturėtų kiekvieno sprendimo derinti su pagrindiniais partijos veikėjais, ką tektų daryti I. Šimonytei, b) yra per šviesmetį nuo Zuoko korupcijos lygio. Būtų labai smagu, kad 2015 kovo 1 dieną balsų užtektų ne tik R. Šimašiui bet ir daugumai, kuri paremtų miestui naudingus sprendimus.
Konservatoriai yra visiškai pasimetę, nors ir bando sukurti įspūdį, kad viskas čia normaliai. Adomėnas tarp mąstančios jų rinkėjų dalies nėra pats populiariausias, tai lieka „atsinaujinančio resurso“ balsai iš tų kam jau virš 70. Problema su I. Šimonyte čia kita: dabartinis pasiūlymas tapti TS-LKD kandidate jai nėra pirmasis. Vieną pasiūlymą prieš kiek daugiau nei pusmetį ji jau atmetė. Tada nuspręsta kelti M. Adomėną, bet pamačius, kad jam gali nepavykti nupjauti žolės kriketo aikštelėms visame mieste, buvo prisiminta, kad M. Dargužaitė irgi yra populiari, ir netgi buvo artima dešinei tuo metu. Žinome, kaip ten baigėsi, kai paskutinę minutę Adomėnas apsigalvojo, o M. Dargužaitė „sušvito“ naujomis spalvomis. Tai va ir galvosūkis I. Šimonytei dabar dar didesnis: vieną kartą jau atsisakė, žino, kad Adomėnas vėl gali paskutinę minutę apsigalvoti, o ir pati ko gero supranta, kad bus tvirtai priklausoma nuo partijos, nes turime prisiminti, kad ji buvo nepartinė ministrė. Todėl net ir laimėjus gali tekti riboti savo veiksmus, kad neužrūstinti TS-LKD. Todėl viskas čia labai sudėtinga: Adomėnas gali nepatekti į antrąjį turą nusileidęs R. Šimašiui, o ir I. Šimonytei pergalė nėra garantuota. Adomėnas ko gero pirmą buvimo meru dieną užsimaukšlintų savo safari šalmą ir nugriautų Žaliojo tilto skulptūras, o kas po to? Rinkimai tai kovo pradžioje, iki kriketo sezono dar daug laiko, tuo metu I. Šimonytė ko gero rastų būdų miesto finansinės būklės pagerinimui, bet būtinybė sprendimus derinti su partija, ir neaiškumas dėl potencialios kandidatės gabumų kitose, ne su finansais susijusiose srityse, palieka nemažai klausimų, ar ji yra tinkamiausias pasirinkimas sostinei.
Pas socialdemokratus linksma kaip visada. Centrinėje aparatinėje užsižiebė saugiklis, kad dabar jaunimas ant bangos, tai prieš pat rinkimus paėmė ir pakeitė Vilniaus skyriaus valdybą įmesdami jaunimą. Kalbant apie kokybines kategorijas, tai čia ir turėtų būti pagrindinė jų kampanijos vinis: balsuokit už mus, nes mes jauni. Nesvarbu, kad jau įpusėję kelionę link ketvirtos dešimties, be reikšmingesnių pasiekimų politikoje per tą laiką - turit mus mylėti nes mes jauni ir partija išleido į rinkimus. Dar smagiau, kad jų kandidatas į merus G. Paluckas jau ir spėjęs užsidirbti teistumą už korupcines schemas toje pačioje Vilniaus miesto savivaldybėje. Jau patikrintas kandidatas, taip sakant, o A. Butkevičius dėl to problemų nemato. Dar daugiau, paskutinį kartą Gintautas Paluckas socialdemokratų rinkiminiame sąraše buvo atsidūręs 2007 metais, o rinkėjų buvo nureitinguotas iš 8 vietos į 13-ąją ir mandato taryboje negavo. Tik va kažkaip ten aplinkybės susiklostė, kad trims metams tos kadencijos metu tapo savivaldybės administracijos direktoriumi. Ir būtent tuo metu teistumą užsidirbo. Kodėl rinkėjai turėtų už jį balsuoti praėjus 8 blankiems metams? Neįsivaizduoju. Pigesnis šildymas jų valdymo metu? Pamirškit. Atvirai, tai manau, kad visas šitas valdybos sukeitimas prieš rinkimus atliktas tam, kad nesėkmė kurią LSDP patirs Vilniuje būtų nurašyta jaunimo nepatyrimui, vietoj dar vieno antausio socialdemokratų dinozaurams. O toks antausis yra beveik neišvengiamas, nebent tvarkiečiai nekels savojo ir nuspręs paremti LSDP kandidatą. Kitu atveju, LSDP šviečia ketvirtoji vieta rinkimuose, kuri nors ir būtų geresnis rezultatas nei 2011 metais (nes darbiečių populiarumas išnyko ir juos aplenkti pavyks), greičiausiai atneštų 7-8 mandatus, vietoje dabartinių 6, ženkliai praleidžiant į priekį lenkus, liberalus ir konservatorius. Kadangi su konservatoriais eiti į koaliciją socialdemokratų jaunuoliai paprasčiausiai nedrįstų, lieka nebent galimi mažesniojo brolio vaidmenys porose su liberalais ar lenkais. Pora su lenkais būtų visiškai epic, ir ko gero stipriai smogtų LSDP populiarumui jų pagrindinio rinkėjo, „paprasto žmOgaus“ akyse.
Darbo partija: nesvarbu ar J. Pinskus ar Ievutė, šansų nėra. Svarbiau nebent tai, kad Ieva dalyvautų rinkimuose, nes tokiu atveju ji turės pateikti pajamų deklaraciją ir bus galima įsitikinti, kaip ten tie 44 tūkstančiai litų partijos paramėlei atsirado. Ir galima skaičiuot kaip nori, Vilniuje tiesiog per mažai kalėjimų, kad šios partijos kandidatas galėtų bent jau patekti į antrąjį turą, o net ir Ievos potencialus spinas „balsuokit už mane nes aš jauna“, jau yra aptemdytas tos 44 tūkstančių istorijos, jokių konkrečių darbų, kurie leistų įrodyti išskirtinį veiklumą ir kompetencijas kandidatė neparodys. Facebook'e dar prieš EP rinkimus ne kartą klausiau, koks konkretus jos pasiūlymas virto įstatymu ir pagerino žmonėms gyvenimą (čia reiktų priminti, kad Ieva patarinėja pačiai Loretai vidaus politikos (sic!) klausimais), tai kandidatė pasigirti nesugebėjo, vietoj to atsakė, kad ataskaitų pateikti neprivalo. Žinoma žinoma, Ieva, svarbiau rašyti apie pienelio riebumo Pakruojyje svarbą Lietuvos ekonominei gerovei.
Dar daugiau, Ieva kaip tik šiuo metu laukia šeimos pagausėjimo. Jau dirbdama Loretos patarėja ji pasakojo, kad iš darbo važinėja maitinti kūdikio (kas yra gerai), tik štai problema, kad rinkėjai gali nenorėti merės, kuri nemažą dienos dalį praleistų ne atlikdama tiesiogines savo pareigas, kurioms buvo išrinkta, bet keliaudama pirmyn ir atgal į darbą iš maitinimo seansų. Priminsiu, kad kūdikiai pietų pertraukos nelaukia. Ar išrinkus Ievą išsispręstų vaikų darželių problema Vilniuje? Abejoju.
Tvarka ir teisingumas: man atrodo, kad jie užmiršo, kad ir Vilniuj galima kandidatus kelt. Aišku būtų galima laukti dar vieno Pakso šou, bet nebeaišku ką jis darys, nes šitie rinkimai vyks tada, kai jau turėsim eurą, o jis norėjo numirti prie lito. Žodžiu sudėtinga, be to būtent jis išreiškė įdėją, kad valdantieji per savivaldos rinkimus nekonkuruotų, tai įmanomas ir variantas, kad tvarkiečiai paims ir parems LSDP kandidatą Vilniuje, taip sustiprindami jo šansus pakovoti dėl antrojo turo. Nemanau, kad rems darbiečius nes jų populiarumas išgaravo kaip Viktoras, o scenarijus, kurio metu būtų išreikšta parama LLRA atrodo itin menkai tikėtinas. LSDP turėtų maldauti paramos, bet net ir ją gavę, jie nėra užtikrinti, kad tvarkiečių rinkėjai ims ir balsuos už visiškai jiems nežinomą kandidatą.
LLRA: To jest absolutnie bez znaczenia kto będzie kandydatem, jest idealnym ponieważ on jest Polakiem. Turit internetą, perskaitysit, neramiau yra dėl to, kad V. Tomaševskis Vilniaus mieste sėkmingai surinko virš 17% dalyvavusių rinkėjų balsų Vilniuje per prezidento rinkimus, ir beveik 16% balsų po 2 savaičių per rinkimus į EP. Dar daugiau, panašu, kad nuo paskutiniųjų savivaldos rinkimų, kai LLRA Vilniuje tapo didžiule staigmena, jie pritraukė dar 5-6 tūkstančius balsų, o tai yra reikšmingas pokytis, kuris dar labiau sustiprins jų pozicijas ateinančią kadenciją. Socialdemokratai, be tvarkiečių paramos, gali ramiai likti ketvirti be jokių šansų rimčiau pakovoti, kai tuo tarpu čia turim rimtą pretenziją į antrą turą, kuriame šios partijos kandidatas turėtų nebent nedideles galimybes tapti meru. Tačiau net ir nelaimėję mero posto LLRA nariai turi visus šansus dar kartą laimėti nemažai vietų Vilniaus miesto taryboje, būtent dėl aukšto savo elektorato aktyvumo, o žinant, kad jiems su dešine ne pakeliui dėl daugybės priežasčių, tai galima situacija, kai daugumą turės kairė, nors mero rinkimus laimės liberalų arba konservatorių kandidatas. Būtent čia yra viena rimčiausių tiesioginių mero rinkimų įstatymo problemų, nes apart to, kad meras bus renkamas tiesiogiai, jo vykdomosios galios sustiprintos nebuvo, todėl neturint daugumos paramos, kažin ko nuveikti nepavyks.
Ir žinoma Meras Viešpats Prezidentas Kandidatas Abonentas Vizija Artūras Zuokas. Politikas, kuris visiškai ištaškė savo elektoratą, bet per paskutinius prezidento rinkimus, Vilniuje, vistiek sugebėjo surinkti 9,85%, arba beveik 26 tūkstančius balsų. Tiesa, po poros savaičių, rinkimuose į EP, visas LICS sąrašas, su tuo pačiu Artūru, Vilniuje tegavo 4666 balsus, iš kurių tik 2130 buvo pirmumo balsai Artūrui Zuokui. Todėl net neabejoju, kad pakartoti 2011 metų rezultatą, kai rinkimus Vilniuje pavyko laimėti surinkus 17,74% balsų, Artūrui Zuokui bus labai sunku. 2020 vis arčiau, 6400 litų vilniečio atlyginimas dar labiau supanašėjo su miražu, o per paskutinius prezidento rinkimus, ir skaičiai jau susitraukė iki, berods, 5600. Iki mokesčių. Todėl prireiks daugybės publikacijų Lietuvos ryte, ir ko gero, atseikėti dar nemažai šlamančiųjų Užkalniui, kad tinkamu momentu būtų pagirti mero projektai, norint patekti, o vėliau ir tikėtis pergalės antrame ture. Neįsivaizduoju, ką dar sugalvos Meras Prezidentas Viešpats Zuokas, bet naujo hypermega neįgyvendinamo arba bent jau nuostolingo (tiesa, tik mokesčių mokėtojams) projekto galima tikėtis. Pirmos teigiamos recenzijos Protokoluose, praėjus 1,5 valandos nuo paskelbimo apie projektą, taip pat galima laukti. Transformacija į Lietuvos laisvės sąjungą, yra dar vienas įrodymas, kad Artūras Zuokas pamažu grimzta į visišką desperaciją, nes viskas slysta iš jo rankų. Ir gerai. Vis dėl to, esu nustebęs, kad jis nenukeliavo paskui žmoną į LSDP, ko tikrai tikėjausi, nes toks įvykių scenarijus būtų žymiai labiau padidinęs jo galimybes išlaikyti mero postą ir po 2015 metų rinkimų, o LSDP po ilgokos pertraukos būtų sulaukusi sėkmės sostinėje. Dabar gi, neišsipildys nei Zuoko nei LSDP scenarijus, o tai jau neblogai.
Bus dar ten visokių tautainių tuose rinkimuose, bet tikslas buvo parašyti apie kandidatus. Tiesa, tikiuosi, kad Kristina Brazauskienė dar kartą primins apie save, bandydama tapti mere ir kaip nors ten susukti viską taip, kad galėtų toliau gyventi Turniškėse. Bet vėliau tiesiog nesurinks parašų ir negalės dalyvauti.
Taigi, jeigu mano balsas galėtų atsidurti Vilniaus savivaldybės rezultatuose balsuočiau už R. Šimašių. Nusiteikęs mažinti biurokratiją, minčių miestui turi, o ir partija netrukdys jų įgyvendinti. Jei tik susiformuos gera dauguma, tikėkimės, kad pavyks ir korupcinių praktikų skaičių sumažinti. Mano nuomone, būtent šis kandidatas yra tinkamiausias Vilniui, nes a) nėra labai vienpusiškas ir neturėtų kiekvieno sprendimo derinti su pagrindiniais partijos veikėjais, ką tektų daryti I. Šimonytei, b) yra per šviesmetį nuo Zuoko korupcijos lygio. Būtų labai smagu, kad 2015 kovo 1 dieną balsų užtektų ne tik R. Šimašiui bet ir daugumai, kuri paremtų miestui naudingus sprendimus.