Kartais norisi
patikrinti, ar deklaruojamos vertybės ir tikslai, ypač kai kalbama apie
atvirumą, skaidrumą ir panašius dalykus yra pritaikomos praktikoje. Vakar akis
užkliuvo už Arnoldo Pikžirnio teksto apie naują iniciatyvą, Įkalbėk.Lt, kur jis
pasakojo apie pokalbį su neįvardintu pašnekovu. Pokalbio esmė paprasta: pašnekovas teiraujasi ar
projektas nepriklausomas, ir kandidatai nėra tik potencialūs dviejų Lietuvos
partijų nariai. Žinoma, pašnekovas užtikrinamas, kad viskas daroma vardan tos, ir visi gali siūlyti ir nominuotis.
Ta proga su grupele bendraminčių nusprendėme išbandyti sistemą ir
nominuoti savo kandidatą, kurį gyventojai galėtų raginti žengti į politiką.
Turėjome laikytis štai tokių taisyklių:
Dalyvius siūlyti, arba
siūlytis į dalyvius asmuo gali jei:
- Turi rinkėjo teises LR rinkimuose
- Nebuvo ir nėra politinės partijos, visuomeninio rinkimų komiteto ar kito kandidatų rinkimuose sąrašo narys;
- Nebuvo ir nėra kandidatas rinkimuose;
- Yra nepakantus korupcijai;
- Yra nepriekaištingos reputacijos, niekad neturėjo teistumo;
- Yra kompetetingas savo profesijos atstovas;
- Yra sąžiningas žmogus;
- Myli Lietuvą;
- Turi visuomeninės, savanoriškos veiklos patirties;
- Gerbia žmogų, nepaisydamas jo socialinės padėties, kilmės, kalbos išsilavinimo, negalios, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų.
(Taisyklės iš kandidatų
siūlymo formos www.ikalbek.lt)
Tai po kruopščios
atrankos ieškant potencialaus kandidato, kuris iškart būtų visiškai
akivaizdžiai ne potencialus TS-LKD ir ne LRLS narys, priėjome bendros nuomonės ir pasirinkome Moniką
Šalčiūtę, prieš tai atmetę Pranciškų Šliužą, kaip kandidatą, nes jis būtų
neįveikęs kriterijų. Užpildėme anketą, Monikos aprašymas ir nuotrauka pateikiami žemiau:
„Monika - tikra mūsų
šalies patriotė, gyvenimą paskyrusi Lietuvai, nors išgarsėjo Facebook'e. Dar
visai nesenai ji buvo menkai žinoma plačiajai visuomenei, tačiau manau, kad jau
atėjo laikas Monikai iš pramogų pasaulio žengti į politiką. Politikoje reikia tokių
žmonių, kaip Monika: jaunų, sąžiningų, iniciatyvių, sukaupusių daugybę
visuomeninės patirties bendraujant su paprastais Lietuvos žmonėmis. Monika yra
socialiai aktyvi ir nevagia. Jos asmeniniai išgyvenimai subrandino ir užgrūdino
ją kaip išorėje tvirtą ir nepalaužiamą, bet viduje jautrų ir nuoširdų žmogų,
kuris gali jausti empatiją bet kuriam Lietuvos piliečiui, nesvarbu iš kokio
socialinio sluoksnio jis bebūtų.
Monika yra paprasta ir
nuoširdi. Būtent tokios savybės reikalingos naujų vėjų stokojančioje Lietuvos
politikos padangėje, idant būtų generuojami jautrūs, subtilių įžvalgų
reikalaujantys sprendimai.
Monikos organizaciniai
gebėjimai - neabejotini: vadovauja savo šokių studijai, turi vieną gausiausių
Facebook sekėjų bendruomenių, o jau kurį laiką renka aukas beglobiams gyvūnams
mainais už asmenukes su savimi. Jos nepriekaištinga reputacija leidžia iš
Monikos tikėtis sąžiningo, nesavanaudiško ir patikimo būsimo politiko elgesio.
Monika yra itin reprezentatyvi, galinti puikiai dėstyti mintis bei tvirtai
jaustis prieš bet kokią auditoriją, tai jai leistų atstovauti Lietuvai
tarptautiniuose renginiuose ir derybose.“
Stengėmės, kad aprašymas
neatsiliktų nuo projekte leidimą dalyvauti jau gavusių kandidatų, kurių
aprašymuose turim tokių variantų:
„...turi labai pozityvaus pykčio į įnertišką Lietuvos politiką, suskaidytą
rinkimų cikliškumų...“; „...jau mokykloje buvo kupinas energijos, kuria
dalinosi su kitais moksleiviais...“; „...darbingą atmosferą paverčia
darbingesne, su daugiau šypsenų ir gerų emocijų...“, „...Savo spinduliuojančia
energija užkrečia net niūriausiai nusiteikusius...“; „... atsakingas pilietis
suprantantis ne tik savo teises, bet ir pareigas...“. Žodžiu tikrai labai stengėmės.
Atsakymo ilgai laukti nereikėjo, praėjus ~pusvalandžiui FB gavau
džiaugsmingą paties idėjos sumanytojo, visuomenininko ir spėju, kad vienintelio
realaus kandidato Tado Langaičio žinutę, kad jo vakarą ši kandidatūra labai
pralinksmino. Į klausimą, kurio programos kriterijaus Monika neatitinka, atsakymas
buvo paprastas – teisingume plačiai naudojamo protingumo kriterijaus. Tik štai,
klausimas ar Monika yra kvaila liko be atsakymo. Tai vėliau su iniciatyvos
autoriumi gvildenant konkrečią eksperimento idėją, kaip čia būtų, jei kažkas
norėtų pasiūlyti kandidatą, kuris nebūtų dešinysis arba liberalas, vienas
programos dalyvis buvo įvardintas, kaip grynakraujis kitos politinės srovės
atstovas. Still, Monikai negalima, nes negalima, būtina pasiūlyti Lietuvai
kažką vertingo. Siūlom Žygimantą Zabietą. Nėra reakcijos. Siūlom Indrę
Burlinskaitę su Gintare Gurevičiūte. Tada atsiranda pasiūlymas mesti šiems
asmenims video iššūkį. Galiausiai prieita prie to, kad tai spontaniškai
startavęs visuomeninis projektas, kuris yra visų, bet Šalčiūtei vis tiek negalima.
Pasiūlius Tadui tą klausimą šiandien aptarti viešai išdėstant skirtingas
pozicijas (diskutavome apie vidurnaktį), susidomima mano gyvenimo tikslais, susirūpinama,
kad naikinu žmonių iniciatyvumą, ir pasiūloma, palaukti iki kitos savaitės,
kai, spėju, bus pradėtas naujas viešųjų ryšių etapas susijęs su projektu.
Tai kokie gi įspūdžiai apie šitą platformą: į politiką nueis t.y. į partijas įstos keli žmonės. Didžioji dalis iš dabar nominuotų 11 neis, nes yra savo sričių profesionalai. Ir net ir atsiradus daugiau nominuotų asmenų, į partijas įstos koks 10% dalyvių. Geriausiu atveju. Realios įtakos tose partijose artimiausią dešimtmetį jie neturės, arba turės mažai, nes paprasčiausiai liks savo profesinėse srityse skirdami tam daugiausiai laiko. Tik štai Tadui Langaičiui ši platforma yra puikus politinis kickstarteris sau pačiam, ant kitų žmonių pečių, kad pozicijos su realia įtaka partijoje būtų pasiektos greičiau. Su kuo jį ir sveikinu, nes žingsnis labai puikus, ne spontaniškas ir racionalus. Į kurį, beje, buvo nuosekliai eita. Ir būtent todėl Šalčiūtei ten negalima. Visuomeninė idėja turėjo būt politinis youtube, o išėjo uždaras klubas, kuriam visi turi būti faini ir nuostabūs, svarbiausia patys sau, kuriam kandidatus atrinkinėja idėjos sumanytojas ir kandidatas viename. Kažkaip nelabai.