Baigėsi pirmoji projekto „7 jūrų kapitonai“ savaitė. Sesijos intensyvios, nes esame padalinti į grupes po 10 žmonių, todėl kiekvienam projekto dalyviui tenka labai daug lektorių dėmesio.
Savaitė prasidėjo pirmadienio vakare: visų pirma projekto pristatymas, vėliau motyvacinis seminaras, kuris asmeniškai man priminė verslo fantazijų valandėlę. Turbūt dėl to, kad turiu alergiją Robin Sharma, ir jo vienuoliams bei Ferrari'ams. Galima į šitą situaciją pažiūrėti ir iš kitos pusės. Jeigu žmonės yra pasirengę mokėti už tokią paslaugą - valio tiems, kurie yra pasirengę pasinaudoti šia proga ir pasiimti pinigus.
Savaitės atradimu man tapo Paulius Kovas. Jo seminaras apie derybas ir interesų derinimą buvo kažkas tokio. Neįtikėtinai aukšta profesinė kompetencija ir labai didelė gyvenimiška patirtis, su kuria turėjome galimybe susipažinti man paliko labai didelį įspūdį. Aš mėginu atsiminti paskutinį kartą, kai devynias valandas įtemptai dirbau, ir būčiau galėjęs dirbti ir klausytis dar tiek pat.
Be interesų derinimo temai skirto
seminaro, dalyvavau dar trijuose: efektyvaus prezentavimo, komandinio darbo ir
lyderystės, komunikacijos. Viskas būtų tiesiog puiku, jei ne vakarykštis
komunikacijos seminaras. Kažko pritrūko. Kita vertus, vienas grupės narys šio
seminaro metu parodė labai įdomų žaidimą, kuris gali visiškai išvesti iš
pusiausvyros kitus žaidimo dalyvius, tuo metu bandančius suskaičiuoti „kiek
prabėgo baltų avyčių“. Pravers.
Labai įdomu, kai tame pačiame
projekte dėstytojai ir studentai dalyvauja kaip tokias pačias teises turintys
dalyviai. Mano grupėje, kurią sudaro dešimt dalyvių, buvo du dėstytojai — savo
autoritetu nesipuikuoja, noriai dalinasi idėjomis ir priima kitų dalyvių
pasiūlymus. Ir vidinė grupės atmosfera pakankamai gera, nors ir prireikė 4
dienų, kad visi dalyviai išmoktų ateiti laiku. Bet geriau vėliau, nei niekada.
Ketvirtadienį buvo surengtas
oficialus dalyvių susipažinimo vakaras, kuriame bandyta pritaikyti „speed
dating“ formatą. Bet pats renginys pakankamai statiškas — dalyviui skirta viena
minutė, jų labai daug, vieni laukia savo eilės pasisakyti, kiti nesulaukia
renginio pabaigos, arba neranda potencialių partnerių. Labai įdomu pasidaro,
kai supranti, jog su dalimi projekte dalyvaujančių dalyvių keliai susikerta
nebe pirmą kartą, nes su jais susipažinai dar mokykloje, įstojęs į
universitetą, ar kituose projektuose ir stovyklose. Rytoj dalyviai turės
galimybę dalyvauti orientacinėse varžybose Vilniaus mieste, o kitą savaitę dar
laukia ir galimybė išbandyti jėgas „Protų mūšyje“. Turėtų būti įdomu.
O įdomiausia savaitės diena buvo
antradienis, kai susitikau su senai nematytais draugais. Kalbėjomės visą
vakarą, o kuo daugiau kalbėjom, tuo aiškiau mačiau, kad atsilieku nuo jų savo
pasiekimais. Ir į galvą atėjo mintis, kad reikia kažką daryti kitaip. Reikia
vytis!